bebras

Šunelis blyn

Straipsnis su visais komentarais perkeltas į http://rokiskis.popo.lt/2010/09/04/sunelis-blyn/

Genetiškai modifikuotas šuo
Šitas šuva, tiksliau, kalė - tai ne koks fotošopas, o anglų vipetas, patyręs kažkokią neaiškią genetinę ligą. Dėl genų pokyčių kalytė turi dvigubai daugiau raumenų, nei turėtų turėti eilinis vipetas.

Kitais atžvilgiais šuo lyg ir normalus, kaip ir turėtų būti eilinis vipetas. Tik raumenų per daug...

Via Daily Mail
bebras

Maža Rokiškio blogorama

Viskas perkelta į http://rokiskis.popo.lt/2010/09/03/maza-rokiskio-blogorama/

Kaip sakant, pažiūrim, kas gero dedasi tuose jūsų internetuose (© Artūras Paulauskas). Tad sekdamas Blogorama, darau vėl mažą savo blogoramėlę - o gal kažkam pravers viena kita nuorodėlė, nesvarbu, kokia šita mano blogorama bebūtų prasta :-)

Anoksai Kantas (Robert Mazit) tiesiog džiugina. Jei reiktų išrinkti patį didžiausią internetų pusprotį ant visos Lietuvos, balsuočiau būtent už jį. Kliedesiai iš NeTiesa.lt, palyginus su tuo, atrodo visai nekaltai. Gal ne veltui kalbama, kad yra kažkoks psichotroninis ginklas, kuris išvaro žmones iš proto? Nežinau, kaip jus, bet man labai patinka visokie bepročiai :-) Aišku, kol tie bepročiai nepavirsta į dalbajobus, teisiniais būdais bandančius persekioti tuos, kas trukdo platint parduotuvėse išmatas. Tuo tarpu realūs sukčiai, pažeidžiantys reklamos įstatymus, lieka nebaudžiamais.

Vienas Toks rašo apie Tviterio programas, skirtas iPad kompiuteriukams. Ir apie naujus apgraužtus kaulus. Nežinau, kaip jums, o man Apple patinka. Kažkada bandė malti š*** su savo DRM, bet šiaip tai pripažinkim: rinkoje nėra nieko, kas bent jau susilyginti galėtų su Apple duodamais navarotais. Šita firma dabar sugalvojo net savo socialinį tinklą. Įtariu, kad greitai atsiras ir Apple klozetai, Apple hamburgeriai ir Apple vidurius liuosuojantys.

LiveJournal ypatingų naujienų lyg ir nedaug - gal tik tas, kad Andrius Užkalnis pažadėjo, kad aprašys kažką, kas turi įprotį myžti į sriubą klientams, o viso lietuviško LJ simboliu tapęs maliboo  galvoja trintis, nes matomai visi užkniso, o gal dar kažkas jam ten vyksta...

Tuo tarpu Common Sense tūsavojasi kažkur Turkijoje - krepšinio fanai jie. Kai turkai uždraudė būgnus, būtent ši chebra sukėlė tokį triukšmą, kad jau kitą dieną organizatoriai atsiprašinėjo. Lietuviški portalai irgi pasigavo skandalą, tad vargu, ar liko tokių, kas būtų nieko nesužinoję. Kita vertus, panašu, kad po visos akcijos jų blogą užplūdo pačių bukiausių komentatorių minia, beveik kaip kokiame Delfyje. Galiu tik dar kartą pakartoti, ką pats esu rašęs - bukus komentatorius reikia siųsti aiškia kryptimi.

Dar kratinio - Dansu Dansu blogą skaitau retokai, bet minčių jie turi gerų. Maximos stikliniai rutuliukai - ar tik nėra taip, kad ta reklama skirta vaikams įtakoti? Tuo tarpu vienas iš geriausių lietuviškų Tumblr blogų ne tiek rašo, kiek rodo nuotraukomis stiklinius ir betoninius griuvėsius - tie patys vaikai panašiuose neretai mėgsta žaisti. Beje, Tumblr platforma - neįtikėtinai galinga. Gal todėl ir pats ten susikūriau testinį blogą, kuriame kol kas dar nieko nėra. Gal ir nebus. Oj, taip - turiu ir meta blogą, jau krūvą metų. Gal atgaivinti? O Cinikas Robertas rašo, kad mokslininkai nustatė, kad durniai yra durni, nes turi silpną intelektą. Bet mokslininkai nenustatė, kad nuo peršalimo neperšalama. Koks ryšys tarp smegenų nušalimo ir durnumo? Tur būt, kad pomėgis rašinėti panašiai, kaip aš :-)

Tai tiek apžvalgos šiandien :-)
bebras

Kas dedasi Rusijoje

Straipsnis su visais komentarais perkeltas į http://rokiskis.popo.lt/2010/09/02/kas-dedasi-rusijoje/

Stalinas ir Vladimiras Putinas - du autoritariniai Rusijos Imperijos valdovai
Aš rusiškuose interneto portaluose paskaitau apie tai, kas vyksta Rusijoje ir pakraupstu. Dar labiau pakraupstu, kai pabandau pasirankioti informacijos iš alternatyvių šaltinių. O jei pažiūriu Rusijos oficiozinę TV - pakraupstu dar labiau. Atvirai autoritarinis režimas jau net nebando maskuotis: propagandinės laidos su Vladimiru Putinu ir Dmitrijumi Medvedevu ima priminti kažkokius absurdiškus TV šou, susirinkimų laisvės apribojimai su miniomis omonininkų, gaudančių ir kišančių į milicijos autobusus visus, ką papuola, primena kažkokias chuntas, "Naši" veikėjai tampa tiesiog įteisintu komsomolo ar hitlerjūgendo ekvivalentu, o šovinistinė rusiška propaganda asocijuojasi jau vien tiktai su fašizmu. Negalvokit, kad vartoju šitą žodį perkeltine prasme. Visi požymiai akivaizdūs.

Rusijos įstatymai numato, kad norint surengti mitingą ar demonstraciją, tereikia informuoti savivaldybę. Jokie specialūs leidimai nereikalingi. Šviežutėlis Vladimiro Putino pasisakymas - maždaug toks: "norit rengti demonstracijas - gaukit leidimus, negavot leidimų - gaukit bananais per galvas". Tai apytikslis vertimas. Taip, būtent taip jis viešai ir pareiškė. Apie tai, kad lazdomis per galvas. Jau po dienos ar dviejų vykęs "31 dienos" mitingas (skirtas 31 Rusijos konstitucijos straipsniui paminėti - šis kalba apie žmonių teises) buvo išvaikytas ypatingai žiauriai. Rusijos milicija jau ir anksčiau garsėjo nesuvokiamais skandalais, tačiau dabar visa tai tampa įprastu dalyku - pranešimai apie tenykščius milicininkus, užmušusius ar sužalojusius kokį nors jiems nepatikusį žmogų, jau nelabai ir stebina.

Bet jau gerokai anksčiau nuo išvaikomų mitingų ėmė kraupti net daug ko matę: vienoje iš demonstracijų milicininkai tiesiog atvirai nuplėšė ordinus ir medalius nuo vieno iš karo veteranų krūtinės. Turint omeny, kad II pasaulinis karas tenai tapęs vos ne kažkokia religija, toks milicijos aktas atrodytų, lyg šventvagystė. Tačiau panašu, kad jiems jau nusispjaut. Lietuvoje, kur draudžiama sovietinė atributika, niekas veteranams nesutrukdė surengti ištisą eiseną, bet ta pati Rusijos propagandos mašina pasistengė patriūbinti apie kažkokias ten kažkieno pažeidžiamas teises ir lietuviškus fašistus. Žinoma, Lietuvoje pagal juos - ištisinis teroras prieš rusakalbius, o pačioje Maskvoje senutes atvirai mušantys ir tampantys milicininkai - tai tik kažkokia iš Vakarų finansuojama antivalstybinė opozicionierių veikla. Iš tokių kardinalių vertinimo žirklių galima daryti tik vieną išvadą: tenykštė propaganda jau grįžo į lygį, artimesnį sovietiniam, nei pliuralistiniam. Ieškant išorės priešų, galima skleisti bet kokius kliedesius. Ir taip pat galima daryti bet ką pas save, nesibijant, kad visuomenė kaip nors sureaguos.

Vasarą Rusiją nusiaubę gaisrai parodė fantasmagoriją, kokią pasaulis seniai bematė: savanoriai važiuoja į miškus gesinti gaisrų, tačiau vietinė valdžia jiems tik kaišo pagalius į ratus, jau nekalbant apie tai, kad net nepabando aprūpinti paprasčiausiais kastuvais. Gaisrams priartėjus prie kažkokio kaimo, šio gyventojai ėmė prašyti pagalbos internetu, tikėdamiesi rasti savanorių. Rezultatas - skelbimo autoriams valdžia ima grąsinti už kažkokį ekstremizmą. Vietinė gaisrininkų technika per gaisrus stovėjo garažuose, kur sėdėjo ir patys gaisrininkai - jiems tiesiog buvo neleidžiama išvažiuoti. Tuo tarpu Rusija prašinėjo pagalbos iš užsienio šalių. O Vladimiras Putinas tuo tarpu dar ir susisuko sau reklaminį klipą apie tai, kaip jis gaisrus gesina iš lėktuvo. Tuo tarpu dabar intenete jau plinta filmuota medžiaga, kurioje rodomos krūvos padegėliams surinktų drabužių, pūvančių šiukšlynuose. Šią humanitarinę pagalbą rinko ir Rusija, ir daug kitų šalių. Humanitarinė pagalba daiktais - nereikalinga vietiniams korupcionieriams, o rūpintis jos dalinimu - tiktai papildomas vargas, todėl aišku, kad daiktai keliauja į šiukšlynus. Kur susinaudojo padegėliams skirti pinigai - nelabai kas gali pasakyti, bet akivaizdu, kad jų jau nėra.

Dar ne taip seniai kalbėjom apie tai, kaip Rusija nori pirkti Mistral laivus, o dabar jau ima aiškėti, kad Rusija nori iš užsienio pirkti išvis vos ne visų rūšių ginkluotę. Ginkluotis norisi, o pati gaminti jau neišgali. Kas nors naivus galėtų pasakyti, kad bent jau tiek gerai, tačiau ginkluotės, tegul ir senstelėjusios, Rusija vis dar turi tiek daug, kad be problemų galėtų sudalyvauti III pasauliniame kare. O karas žmonijos istorijoje ne kartą buvo keliamas tiesiog tam, kad būtų galima vidines problemas eksteriorizuoti. Liaudies nepasitenkinimą iš vidaus nukreipti į išorę.

Kai palygini lietuviškas nedemokratijas, korupcijas, intrigas ir skandalus su tuo, kas vyksta Imperijoje - gali tik džiaugtis. Valstybininkai ir Dujotekana? Pedofilų klanai persekioja kedofilus? VSD neduoda Seimui pažymų? Gen. prokuroro sesuo slepia mokesčius? Pociūnas nužudytas ir byla užkišta? Adamkaus ordinai KGB veikėjams? Taigi smulkmenos. Tai tokios smulkmenos, kad mes, palygine save su Rusija, galim jaustis tikrais tyruoliais. Bet visgi Rusija - mūsų kaimynė. Ir ko mums laukti iš tos suirutės, peraugančios į atvirą fašizmą? Tur būt, kad nieko gero. Geriau jau jie gyventų geriau ir grėstų mažesnėmis problemomis...
bebras

Semiotika - baziniai dalykai ir kai kurie asmeniniai pastebėjimai

Straipsnis perkeltas su visais komentarais į http://rokiskis.popo.lt/2010/09/01/semiotika-baziniai-dalykai-ir-kai-kurie-asmeniniai-pastebejimai/

Paradoksali figūra
Negalvokit, kad semiotika yra paprasta. Taip, ji paprasta, kaip būtis. Todėl apie ją kalbėti labai keblu. Todėl ji nėra paprasta. Juk aš ne veltui pradėjau ne apie banalokas, nors kartais ir labai įdomias tekstų ar ženklinių sistemų interpretacijas ar dar kažką, o apie matematines ir filosofines semiotikos esmes. Uždavinėjau metateorijos klausimus, kurie atrodo neišsprendžiamais, o neretai išties ir yra neišsprendžiamais. Rašiau apie tai būtent tam, kad būtų galima pažvelgti iš visai kitos pusės į tokį paprastą nepaprastą dalyką - kalbą.

Aš jau rašiau apie bazines sąvokas. Įsisavinkim dar kartą: prasmė, reikšmė ir ženklas. Prasmė - tai abstraktas, egzistuojantis mūsų galvose. Reikšmės - tai realybės (nebūtinai realios, gali būti ir menamoji) atspindys,, kurį susiejame su prasmėmis. Ženklas - tai tas dalykas, kuris leidžia manipuliuoti reikšmių ekvivalentais pagal tam tikras prasmines taisykles. Iš duotojo išplaukia pvz., tokios išvados: ženklais mes galime aprašyti tam tikrą realybės ekvivalentą, kuris susiejimo su reikšmėmis dėka gali tam tikromis (ribotomis) sąlygomis atstoti realybę. Kaip pvz., ženklų seka "Lietuvos krepšininkai nugalėjo Ispanus" gali tapti tam tikru realybėje pažiūrėtų rungtynių ekvivalentu.

Semiotika kelia dar kelias idėjas: pvz., kad kalba negali būti analizuojama savo pačios priemonėmis, o tam reikalinga metakalba arba jos ekvivalentas. Tai reiškia, kad sąvokos nėra literatūrinis-filologinis "blablabla", o kategoriškos ir griežtos. Jei žmogus neskiria reikšmės nuo prasmės, apie semiotiką jis kalbėti negali lygiai taip pat, kaip ir žmogus, neskiriantis pliuso nuo lygygbės negali kalbėti apie aritmetiką. Dar gilesnė semiotikos idėja yra ta, kad tekstuose gali egzistuoti (ir neretai egzistuoja) tam tikros giluminės struktūros, atsekamos per tam tikrus paternus (izotopijas - prasmių ar reikšmių pasikartojimus).

Galime tarti, kad kalba yra absoliučiai neatskiriama mūsų mastymo ir pasaulio suvokimo dalis. Net jei mes nemokėtume kalbėti, mes pasaulį suvoktume, panaudodami tam tikrus šabloninius apibendrinimus (prasmes) ir susietume jas su realiu pasauliu per tam tikrus, tegul ir smegenyse tesančius identifikatorius (ženklus). Kitaip tariant, mastymas be kalbos - neįmanomas. Gal būt, teisinga ir atvirkštinė prielaida: bet kuri pilnavertė (prasmes, reikšmes ir ženklus naudojanti) kalba savaime suponuoja mastymą. Iš to, beje, kilęs ir Tiuringo dirbtinio intelekto testas: kompiuterio sugebėjimas bendrauti su žmogumi taip, lyg jis pats būtų žmogus - tai vienintelė formali priemonė, leidžianti įvertinti, ar kažkoks intelektas yra, ar ne. Geresnio testo kol kas niekas nesugalvojo.

Galime tarti ir kitaip: visa semiotika yra paremta elementaria prielaida, kad žmonės tėra tam tikri kalbos interpretatoriai, susiję tarpusavyje tam tikra bendra ženklų sistema, leidžiančia komunikuoti bei gyvenantys tam tikroje bent dalinai sutampančioje reikšminėje terpėje. Ir, matomai, turintys tam tikrą nedidelį įgimtą bazinių prasmių ir gramatinių taisyklių rinkinį, pakankamą naujų prasmių, ženklų ir gramatikų generacijai, įskaitant ir metaprasmes, metaženklus, metagramatikas. Negana to, tie patys žmonės interpretuoja ir generuoja ir patys save, panaudodami tos pačios metakalbos priemones. Vienas iš klausimų, kuriuos galime užduoti: o gal žmonės iš skirtingų kultūrų negali susikalbėti tiesiog dėl skirtingų kalbų, net jei ženklai yra vienodi - prasmės ir reikšmės skiriasi?

Nors struktūralizmas ir semiotika vystėsi (ir neretai pateikiama), kaip revoliucinga filologijos pakraipa, išties kardinalus pokytis ir teorinė bazė, kuria remiantis suformuluojamos esminės semiotikos idėjos, atėjo iš matematikos, t.y., fundamentalus semiotikos pagrindas yra ne filologinis, o išimtinai matematinis, savo gilumine esme (metateorija visame gražume) artimesnis fundamentalioms programavimo sritims (kompiliatorių, interpretatorių, AI sistemų ir pan. kūrimas), nei įprastinei filologijai. Gal būt todėl kiek juokingai atrodo, kai kažkoks ten VU semiotikos institutas, ar kaip ten jis vadinasi, priima į semiotikos magistro studijas tiktai turinčius filologinį išsilavinimą. Nežinau, gal juos ten ir moko matematikos. Bet kažkodėl abejoju. Jei kas žinote detalių - apšvieskit, įdomu būtų sužinoti :-)

Kita vertus, semiotika yra ir paprasta: tai būdinga metateorijoms. Gana nedidelis taisyklių rinkinys leidžia atlikti ne tik pakankamai išsamias analizes, bet ir vykdyti generaciją (ką savo laiku ryškiausiai pademonstravo Umberto Eco). Kaip jau matėme, pakanka vos kelių komandų, norint suformuluoti visą matematinį aparatą, nesunkiai žmones apgaunančius dirbtinius intelektus, o taip pat - ir tokias dirbtines realybes, kaip pvz., Quake ar Starcraft, galų gale, berods ir patsai Greimas juk ne veltui kalbėjo apie naratyvines programas :-)
bebras

Su pasauline visų blogerių diena visus!

Įrašas perkeltas į http://rokiskis.popo.lt/2010/08/31/su-pasauline-visu-blogeriu-diena-visus/ - ten pat ir visi komentarai

Rokiškis irgi blogerisŠiandien, Rugpjūčio 31 - pasaulinė blogerių diena, su kuria ir sveikinu :-) Ir žinoma, kad geriausia dovana kiekvienam blogeriui - tai nuoroda į jo blogą :-)

Kadangi čia LJ esančius ir taip visi mano blogą skaitantys, ko gero, jau žino, tai padalinsiu nuorodų į kitus blogus, tokius, kur verta paskaityti - juk savo sultyse virti neapsimoka :-)
Kodėl būtent Rugpjūčio 31? Ogi dėl kabalizmo: jei žodį "Blog" išreikštume skaičiais, tai gautųsi 3108 - kitaip tariant, Rugpjūčio 31 :-)
bebras

Semiotika ir bebrai, tfu, elniai ir stiliagos

Straipsnis perkeltas į http://rokiskis.popo.lt/2010/08/30/semiotika-ir-bebrai-tfu-elniai-ir-stiliagos/ , ten pat ir komentarai.

Kai rašiau klausimą-mįslę apie elnius ir semiotiką, negalvojau, kad bus taip sunku atspėti. Ir netgi kai komentaruose parašiau apie megztukus, jau galvojau, kad viskas, šakės, mane kas nors tikrai pavadins žioplu, nes nesugebu net klausimo suktesnio užduoti. Bet pasirodo, kad ne taip viskas paprasta visiems. Labai jau simptomatiškas čia buvo skirtumas  , ilgai ilgai bandęs krapštyti vieną ženklą, ieškodamas jo prasmių ir netgi kitų ženklų tame ženkle, nepaisant kartojimų, kad ieškotų kito. Gal aš tiesiog nepagalvojau, kad atskirti ženklą, prasmę ir reikšmę - ne taip jau paprasta?

Mada, noras išsiskirti iš minios, naujovių troškimas - paprasti dalykai, kurių turime savyje visi: juk tai tik paprasta saviraiška. Turėjo to ir žmonės, gyvenę Stalino laikais. Tik kad visi tokie bandymai buvo be gailesčio persekiojami. Reikalai kiek sušvelnėjo prie Chruščiovo, dar labiau sušvelnėjo prie Brežnevo, dar labiau - prie Gorbačiovo, tačiau ir dabar neretas pagyvenęs metaliūga ar pankas gali prisiminti, kaip netgi kokiais 1989 mentai galėjo supakuoti ir išsivežti mentūron, pasiremdami kažkokiu straipsniu apie netvarkingą išvaizdą: ilgi plaukai ar odinė striukė jau galėjo tapti tam pagrindu.



Filmukas - kažkokio dokumentinio filmo fragmentas iš Chruščiovo laikų. Švelnios užuominos suprantamos nesunkiai: nešioji spalvotą kaklaraištį, šoki fokstrotą, atrodai geriau, nei reikia - reiškia, kad tave reikia perauklėti. Kad neišsidirbinėtum su savo keistais šokiais, per gerais drabužiais ir nenoru dirbt kolchoze ar prie konvejerio.

Kaip beatrodytų absurdiškai - antraštė "Сегодня ты играешь джаз, а завтра родину продашь" ("šiandien tu groji džiazą, o ryt parduosi tėvynę") - buvo visiškai reali ir nejuokinga. Ir tai - ne Stalino laikai, o jau įsivažiavęs Chruščiovo atšilimas, 1961 metai - šitokį straipsnį berods Izvestija išspausdino. Bugis-vugis, svingas, fokstrotas - tokie buvo draudžiamieji šokiai. Madingas kostiumas su plačiais pečiais ir siaurėjančiomis kelnėmis - priežastis išmetimui iš komsomolo. Ir jau neduokdie, jei apsivilksi spalvotus languotus marškinius ar užsiriši ryškų kaklaraištį - čia jau galima ir į mentūrą pataikyt.

Atvira kova prieš kitaip atrodančius prasidėjo apie 1949, kai vedantysis sovietinio "humoro" žurnalas "Krokodil" išspausdino straipsnį apie šokius-pokius ir naujas madas mėgstantį jaunimėlį. Straipsnis taip ir vadinosi - "Stiliagos". Stalino laikais pradėta kova prieš mažorų išsikalinėjimus (taip tais laikais vadintas auksinis jaunimas) nebuvo sėkminga. O dar po kokio dešimtmečio, prasidėjus chruščioviniam atšilimui, ėmė rastis ir pogrindinės drabužių siuvyklos, ir srautas siuntinių iš užsienio, tada ir stiliagų pasidarė visai daug. Ir tai jau nebūdavo vien mažorai, greičiau atvirkščiai - tai būdavo tokie patys atskilėliai nuo oficialios tvarkos, kokie vėliau pradėti vadinti hipiais.

Būtent tie patys subkultūriniai atskilėliai - kontrkultūriniai stiliagos ir atnešė į rusų, o paskui ir į lietuvių žargonus tokius žodžius, kaip "mentas", "našarom", "brodas", "farcovščikas", "žlobas", galų gale - ir "čiūčia" :-) Taip, tas gabalas - "Chattanooga Choo Choo" gavo netgi atskirą, žargoninį pavadinimą. Simbolizmas buvo labai ryškus - sėsti į traukinį, kuris išskraidins į gėrio kraštus - tai buvo simbolis, ženklas - reiškiantis ir pasilinksminimą, ir atitrūkimą nuo sovietinės realybės.

Būtent tais laikais atsirado vienas geras išradimas - gramofoninių įrašų prietaisai, skirti garsiniams atvirukams įrašinėti (ei, seniai, prisimenate tuos kioskelius, kur buvo galima įrašyti sveikinimą į specialų atviruką už keletą rublių?). Greitai kažkas pastebėjo, kad puikiausiai įrašus galima daryti plėvelėje, skirtoje rentgeno nuotraukoms. Šitaip atsirado pirmieji nelegalių įrašų platintojai Sovietų Sąjungoje - o jau juostiniai magnetofonai pasirodė vėliau.

O kur čia elniai? Tiesiog ant megztukų. Neaišku, kokiais keliais, gal irgi per filmus bei žurnalus, mada persimetė ir į megztinius bei jų raštus. Ir čia dominuoti ėmė elniai: sąlyginai nesudėtingas raštas, tačiau irgi simboliškas. Ir žinoma, kai drabužiai buvo pakankamai brangūs, tokie megztiniai tapo vienu iš prieinamiausių būdų tapti madingu, vienu iš tų ženklų, kurie tapo tiesiog neatskiriama stiliagų simbolizmų dalimi. Ir žinoma, kad nukentėti buvo galima net ir už tuos pačius ant megztukų pavaizduotus elnius...

Kur bėga tie elniai? Gal būt į kitą gyvenimą, o gal tiesiog nuo milicijos ir draugovininkų... Taip ar anaip, elnias - labai simboliškas, ryškus, ikoniškas simbolis.

O jau vėliau atsirado ir hipiai, ir montanos, o dar vėliau - ir pankai su metalistais... Tačiau šios subkultūros vystėsi žymiai trumpiau, palikdamos gerokai menkesnius pėdsakus, nesukurdamos tokios ryškios ženklų sistemos.
bebras

Maža Rokiškio Blogoramėlė

Straipsnis su komentarais perkeltas į http://rokiskis.popo.lt/2010/08/27/maza-rokiskio-blogoramele/

Kadaise seniai seniai garsusis Vienastoks užvedė Blogoramą - puikią blogų apžvalgą, tapusią tiesiog kultine. Taigi, vėliau, kai kuriam laikui tikroji blogorama kiek apretėjo, atsirado daug mažų blogoramėlių, tai šen, tai ten, laiks nuo laiko papildančių originalios blogoramos įrašus. Mintis paprasta - tiesiog pasidalinti kratiniu to, ką verta buvo paskaityti, kartu gal ir pasidalinant vienu kitu savo pastebėjimu. Tad ir aš dabar, kol kažkas vis dar masto apie elnių ir svingo prasmę bei jos ryšius su semiotika, parašau mažą mažą blogoramiukę, tegul ir nepilnavertę bei iškreiptą (truputį ir į save pareflektuoju), bet visvien - gal kažkam pravers?

Prasideda krepšiniai, kurių aš visai nežiūriu, tačiau VSA vėl daro kultinius dalykus - dainuoja apie tai, kad jie gal būt mus myli labiau, nei mes juos, o šiukšlių fone tai skamba nerealiai fantasmagoriškai, tiesiog neįtikėtinai nuostabiai. Sakyčiau, labai geras tęsinys tai senai temai apie Robeno sunkvežimį, kur kažkada rašiau.

Užtat garsiausias trolis man įdomesnis už sportą: šį kart paaiškėjo, kad Užkalnį Myli netgi pati Nida Vasiliauskaitė, tiesa, savaip, paradoksaliai - reiškia, kad priešingai. Tikiuosi, kad iš šios meilės kažkas išaugs...

Užtat Vilis Normanas šį kartą aplenkė ir pats save, ir išvis ką papuola, išskirtinai emocingai bei taikliai išfontanavęs tai, ko autoriai nedrįsta įvardint: knygų leidyba Lietuvoje žlugo, ir tik su retomis išimtimis tegauname kažką padoresnio. Viską valdo šlykščios žiurkės, dalijančios vienos kitoms premijas už nykų pelėsinį tvaiką. Labai susisiekia su vklase rauda apie žiniasklaidą. Juolab, kad ir aš buvau apie tai išsiplūdęs - tai kažkaip man tos temos surezonavo...
Na, žinoma, ir pramoginis filmukas visam kam užbaigti skirtas, visiškai be jokios prasmės, užtat juokingas. Montažas?

bebras

Chattanooga Choo Choo! Kur bėga elniai?

Tema perkelta į http://rokiskis.popo.lt/2010/08/26/chattanooga-choo-choo-kur-bega-elniai/, ten ir komentarai.

Taigi, kadangi jau nemažai prirašiau apie semiotiką ir artimas temas, tai štai jums truputis kultūrologinio, o gal tiksliau būtų pasakyti - kontekstologinio diskurso į gan specifinę, tačiau ganėtinai konkrečią, tegul ir primirštą ženklų sistemą:



Taigi, šitas gabalas - tai tikras topas, kadaise tapęs vienu iš esminių ženklų vienoje iš sistemų. Klausimas apie kitą ženklą - kur tie elniai? O jei jau taip, kur bėga jūsų elniai? :-)
bebras

Alaus degustacija ir Commonsense.lt , papildymas

Straipsnis su visais komentarais perkeltas į http://rokiskis.popo.lt/2010/08/23/alaus-degustacija-ir-commonsense-lt-papildymas/

Kaip jau rašiau anksčiau apie Commonsense gimtadienį, vyko nepriklausoma alaus degustacija, bet kadangi mano atmintis šluba, tai nesugebėjau atrinkti galų ir supainiojau, kas ten kur ir kaip. Taigi, PNN (jaučiu, šnipų blogosferoje turi daug), dabar praneša alaus degustacijos rezultatus.

Trumpai tariant, pirmas tris vietas pasidalino du kartus degustacijoje sudalyvavę Daujotų "Daujotų" alus (oficialiai gamintojo vadinamas lochišku pavadinimu "Liuks"), į jų tarpą įsimalė Gubernijos "Ekstra". Paskutinę vietą užėmė Utenos "Utenos", platinamas skaidriame butelyje - matyt ne veltui sakoma, kad baltuose buteliuose alus netikęs... 8-9 vietas pasidalino Kalnapilio "Grand" ir Tauro "Ekstra", apie kuriuos kilo įtarimas, kad jie išvis toje pat cisternoje gaminami, o tik etiketės klijuojamos skirtingos - šie du surinko absoliučiai vienodus balus. Nors kaina jų skiriasi :-)

Commonsense.lt irgi apie tai jau parašė ataskaitą (matyt, kad iš ten PNN ir padarė naujieną). Čia filmukas, jau mano iš Commonsense.lt nucybrintas, jei kam įdomu:



Taigi, tiek vat :-)