Rokiškis (rokiskis) wrote,
Rokiškis
rokiskis

Mokesčiai, kaip prekė

Straipsnis su komentarais perkeltas į http://rokiskis.popo.lt/2009/09/01/mokesciai-kaip-preke/

Kažkada jau rašiau apie vieną makroekonominių finansų įdomybę: kad pinigai - tai ne turtas, o skolinis įsipareigojimas. Dabar šiek tiek papasakosiu apie kitą įdomybę: mokesčiai - tai valstybės parduodama prekė.

Gal kažkam tai nuskambės šokiruojančiai, bet išties taip ir yra: mokesčiai - tai pagrindinis valstybės sukuriamas produktas, kuris parduodamas valstybės juridiniams ir fiziniams subjektams. Galime šį teiginį išvesti ir iš ankstesnio teiginio: pinigų išleidimas - įsiskolinimas, tad jų surinkimas - tai įsiskolinimo padengimas turtu, o kadangi mokesčiai renkami neduodant vietoj jų tiesiogiai dar ko nors - tai patys mokesčiai ir yra toji prekė. Bet galime ir gyvenimiškai tai paaiškinti: valstybė visgi teikia tam tikras paslaugas, už kurias ima apmokėjimą mokesčiais.

Valstybės paslaugos būna trijų rūšių:
* Pozityvios (keliai, mokyklos, sveikatos apsauga, policija, etc.) - už šias mes sutiktume kažkiek mokėti, nes mums jos naudingos.
* Neutralios (valdininkų butai, kelionės į užsienį, suprichvatizuoti turtai) - už šias mes gal ir nenorėtume mokėti, bet nuo jų ir nenukenčiam.
* Negatyvios (visos bausmės už mokesčius ar bandymą pasipriešinti sistemai) - čia jau mes mokam už tai, kad tų "paslaugų" negautume.

Gal ir nevertėtų nagrinėti tokios interpretacijos, jei ne vienas momentas: tik šitaip nagrinėdami, galime valstybę traktuoti ne kaip blogio monstrą, vagiantį iš mūsų, o kaip pilnavertį ir normalų rinkos dalyvį, kuriam veikia tie patys dėsniai, kaip ir kitiems rinkos dalyviams.

Ir čia jau įdomu: mokečiams galioja tas pats optimalaus pelningumo dėsnis, kaip ir kitoms prekių/paslaugų rūšims. Prisiminkim: jei prekių kaina mažinama, jų parduodama daugiau, tačiau prekei tenkantis pelnas krenta. O jei kaina didinama - prekei tenkantis pelnas kyla, tačiau pardavimai smunka. Kažkur tarp dviejų kraštutinumų yra taškas, kur bendras rinkos dalyvio gaunamas pelnas yra pats didžiausias.

Praktikoje nedažnas atvejis, kai rinkos dalyvis nesuprastų, ar jam verta branginti, ar piginti prekes. Bet tokių atvejų visgi būna. Ir paprastai tokie atvejai baigiasi katastrofiškai - baisiais nuostoliais, žlugimu ar netgi visišku bankrotu.

Kam visas šitas ilgas mano pasakojimas? Ogi įsivaizduokite prekeivį, kuriam pritrūko pinigų. Ir jis sugalvoja - "reikia padidinti kainas, tada gausiu daugiau pelno!".

Kubiliau, ateik pas mane į blogą kada nors - paskaityti ekonomikos pradmenų :D
Tags: ekonomika, mokesčiai, pinigai, politika
Subscribe
  • 15 comments
  • 15 comments

Comments for this post were locked by the author