Rokiškio blogas persikėlė
Žurnalas Uždarytas
Rokiškis persikėlė į rokiskis.popo.lt
Naujo blogo transliacija į LiveJournal - http://rokiskis-popo.livejournal.com
Atsimenu, buvo kažkada nemažai žmonių. O dabar - Žalias Bebras kažkur FB, mane išbaninęs. Maumaz - irgi FB. Aurelijus Katkevičius - irgi jau ten. Ir Rytas Staselis, ir netgi Kreivarankis.
Pipedija Enciklopedija aka netikra Vikipedija ten, kur buvo. O aš pas save bloge, ir dar kažaks ant PoPo blogofermos. O dar sako, Blogas.lt užsidarė tiesiog kažkaip. Tiesiog užsidarė ir viskas. Taip kad blogoferma Lietuvoje, atrodo, teliko viena? Aišku, dar liko kažkur pasaulinis Wordpress...
Per tuos N metų atsirado ir užsilenkė Google Plus, o paskui ir Diaspora, o ir dar kažkas... Ai, taigi Tumblr, kuris buvo kaip LiveJournal ant steroidų, bet irgi vat - uždraudė gi pr0n...
Ir ką daryt? Visa laimė, kad sugebėjau atkapstyt, per kokį meilą čionai kažkada registrinausi, o tame meile - kažkur atkasti tuos pranešimus, nufiltruotus į neaišku kur.
Man rodos, nekas čia, nekas.
O beje, gyvų dar yra?
Visgi, nepaisant to, kažkokia nostalgija kartais apima. Čia juk pagalvojus, prieš kiek metų čionai pradėjau...
Ir kiek čia visokių veikėjų būta, o daugelis tiesiog legendiniai... Ir nežinau, kiek čia dar gyvų ir rašančių, o kiek - jau tiesiog kažkada buvusių, į kitur persikėlusių, ar išvis viską užmiršusių...
Keista, žinokite, man čia dabar rašyti. Tiesiog keista, nes viskas dabar visiškai kitaip. O čia aš jaučiuosi nelyg į kažkokią praeitį grįžęs.
Matau, kad atsideletino malonieji, nors ir pavėluotai :D
savo naujame bloge (yra ten tokių navarotų visokių), tai keistai nustebino, kad pasirodo, Žalias Bebras aka
nauticalis besąs aktyviausiu visų laikų mano komentatoriumi. Netgi
gerasirdis dar neįstengė prisivyti, nors vos vos tetrūksta :-)
O tai kiek gi laiko nuo to laiko praėjo...
Kažkaip retokai užsuku į LJ, vis pritrūksta laiko. Net ir pas save neparašau vis, nors kabo pusiau pabaigtų straipsnių krūva. Žodžiu, kažkaip viskas čia taip keistai gaunasi. Žadėjau dar vieną kitą savo paties retrospektyvą pasirašyt apie svarbesnes temas bent jau išsirinkt, bet irgi nepasirašiau. Laiko trūksta, laiko... Laiko galvoti, laiko rašyti...
Ai, nu jei jau čia rašau, tai pareklamuoti norėčiau vieną absoliučiai neeilinį auto blogą (subalansuota intelektualams) - http://auto.popo.lt/
O kas dar... Nežinau. Kada nors prisiruošiu, pažadu. Ir kada nors Dantys irgi bus užbaigti, nes kiekvieną savaitę prisimenu ir knieti pabaigt. Pažadu. Tikrai. Tiktai kada...
Kažkaip pasiskaičiavau komentarus
O tai kiek gi laiko nuo to laiko praėjo...
Kažkaip retokai užsuku į LJ, vis pritrūksta laiko. Net ir pas save neparašau vis, nors kabo pusiau pabaigtų straipsnių krūva. Žodžiu, kažkaip viskas čia taip keistai gaunasi. Žadėjau dar vieną kitą savo paties retrospektyvą pasirašyt apie svarbesnes temas bent jau išsirinkt, bet irgi nepasirašiau. Laiko trūksta, laiko... Laiko galvoti, laiko rašyti...
Ai, nu jei jau čia rašau, tai pareklamuoti norėčiau vieną absoliučiai neeilinį auto blogą (subalansuota intelektualams) - http://auto.popo.lt/
O kas dar... Nežinau. Kada nors prisiruošiu, pažadu. Ir kada nors Dantys irgi bus užbaigti, nes kiekvieną savaitę prisimenu ir knieti pabaigt. Pažadu. Tikrai. Tiktai kada...
naują blogą, o ir reikalai kažkaip keistai sukasi, kad pritrūksta laiko, tad išties retokai čia LJ bepaskaitau. Kita vertus, ir rašinėju tarpais belenką.
Bet šiaip vieną-kitą daiktelį parašau rimčiau (kažkaip taip gaunasi, kad kaupiasi kaupiasi juodraščiai, o paskui imu ir užpublikuoju iškart krūvą). Jei kam nors bus įdomu, keletas naujesnių įrašų apie semiotiką ir su ja besiribojančias sritis (ir bus dar ir daugiau):
Išsikrausčiau į
Bet šiaip vieną-kitą daiktelį parašau rimčiau (kažkaip taip gaunasi, kad kaupiasi kaupiasi juodraščiai, o paskui imu ir užpublikuoju iškart krūvą). Jei kam nors bus įdomu, keletas naujesnių įrašų apie semiotiką ir su ja besiribojančias sritis (ir bus dar ir daugiau):
- Šis bei tas apie santykį tarp fiziologijos ir mastymo - http://rokiskis.popo.lt/2010/10/30/fiziologine-semiotika/
- Apie tai, kur riba tarp kompiuterinių ir žmogiškų kalbų - http://rokiskis.popo.lt/2010/09/21/kompiuteriui-kalbetis-su-zmogum/
- Kodėl susikalbame, kodėl mums reikia kalbainių ir kokia mūsų kalba panaši į virusą - http://rokiskis.popo.lt/2010/09/21/babilonas-ir-blablabla-ir-vel-semiotika/
- Apie tai, kaip rinkoje veikia neekonominiai dėsniai - http://rokiskis.popo.lt/2010/10/01/buitiniai-ekonomikos-paradoksai-neekonomine-ekonomika-rinkos-desniai/
- Arba apie tai, kaip visą verslą galime nagrinėti, lyg kokį azartinį žaidimą - http://rokiskis.popo.lt/2010/10/30/ekonomika-kaip-rulete/
http://rokiskis.popo.lt , ten ir visi seni straipsniai, ir seni komentarai yra perkelti. Kita vertus, kadangi LJ dar kartais būnu ir būsiu, tai šitą acc gal naudosiu tiesiog komentavimui ir pan., tuo tarpu transliacija iš naujo blogo yra įjungta kitame LJ acc - http://rokiskis-popo.livejournal.com/ , tad jei kam įdomu - tenai galima užsifriendinti, ar dar šiaip pažiūrėti, jei noro yra. Komentavimas ten bus atjungtas, nes per dvi skirtingas vietas su komentarais tikrai nesusitvarkysiu. Tiesa, kadangi tas acc sinchronizuotas su nauju blogu ir pilnai automatinis, tai kurį laiką ten dar gali vykti bardakai, kol naujame bloge straipsnius tvarkausi, tai nesigąsdinkit, jei ką :-)
Kaip jau rašiau, mano naujas blogas -
Skirtumas, kaip parodė pavyzdį Andrius Užkalnis, kaip padarė pavyzdį netgi seniausias lietuviškų internetų personažas Zbygniewas Piwacijus - migruoju iš čionai į visai kitur. Dabar mano adresas bus http://rokiskis.popo.lt - prašom nesididžiuoti, kaip sakant, ir apsilankyti.
Mano blogeriavimo įpročiai PoPo.lt susikurtame bloge liks seni, tie patys, kuriuos išsiugdžiau čia - ir siuntinėjimai, ir tolerancija kitų pasiuntimams. Dibilų nevirškinu ir nevirškinsiu. Straipsnius rašiau ir rašysiu. Taigi. Tiek vat.
Kas dar? LJ gal kažkiek ir lankysiusi, kad kitus paskaityt ir pakomentuot (deja, jau ir taip paskutiniu metu nespėju friendjuostės paskaityti, tad nežinau, kiek dažnai čia gausis ateityje), bet būtent šis blogas liks daugiau nepalaikomas. Nebent tik įdėsiu porą straipsnių su savo paties retrospektyvomis, skirtų daugiau pačiam sau.
Tai tiek vat. O šiaip... Labai džiaugiuosi, susipažinęs su daugybe nuostabių žmonių būtent per LJ - negaliu visų pavardinti, negaliu net bandyti, nes labai daug. Būdavau šūdinai piktas, būdavau kartais gal ir tik šiaip piktas, dažnai - ciniškas, neretai - durnas, bet nuolat džiaugiausi tuo, kad yra žmonės, kurie man įdomūs. LJ yra neįtikėtinai didelė įdomių ir protingų žmonių koncentracija, kaip niekur kitur internete, bent jau tarp lietuviškų puslapių. Išties būtent tai man nuolat buvo didžiausiu stabdžiu, trukdžiusiu perkelti savo blogą kur nors kitur. Ir dabar man būtent tai yra didžiausias, skausmingiausias dalykas.
Jūs esate nuostabūs, išskirtiniai ir absoliučiai nepakartojami. Ir taip, aš žinau, kad mano blogas čia buvo įdomus vien dėl komentarų, kuriuos rašydavote JŪS. Bet juk laikas kažką keisti, tad kaip ten bus ar nebus, šoku į naujus vandenis, o ten jau matysim :-)
Taigi, kaip patarė ir sumentorino
Mano blogeriavimo įpročiai PoPo.lt susikurtame bloge liks seni, tie patys, kuriuos išsiugdžiau čia - ir siuntinėjimai, ir tolerancija kitų pasiuntimams. Dibilų nevirškinu ir nevirškinsiu. Straipsnius rašiau ir rašysiu. Taigi. Tiek vat.
Kas dar? LJ gal kažkiek ir lankysiusi, kad kitus paskaityt ir pakomentuot (deja, jau ir taip paskutiniu metu nespėju friendjuostės paskaityti, tad nežinau, kiek dažnai čia gausis ateityje), bet būtent šis blogas liks daugiau nepalaikomas. Nebent tik įdėsiu porą straipsnių su savo paties retrospektyvomis, skirtų daugiau pačiam sau.
Tai tiek vat. O šiaip... Labai džiaugiuosi, susipažinęs su daugybe nuostabių žmonių būtent per LJ - negaliu visų pavardinti, negaliu net bandyti, nes labai daug. Būdavau šūdinai piktas, būdavau kartais gal ir tik šiaip piktas, dažnai - ciniškas, neretai - durnas, bet nuolat džiaugiausi tuo, kad yra žmonės, kurie man įdomūs. LJ yra neįtikėtinai didelė įdomių ir protingų žmonių koncentracija, kaip niekur kitur internete, bent jau tarp lietuviškų puslapių. Išties būtent tai man nuolat buvo didžiausiu stabdžiu, trukdžiusiu perkelti savo blogą kur nors kitur. Ir dabar man būtent tai yra didžiausias, skausmingiausias dalykas.
Jūs esate nuostabūs, išskirtiniai ir absoliučiai nepakartojami. Ir taip, aš žinau, kad mano blogas čia buvo įdomus vien dėl komentarų, kuriuos rašydavote JŪS. Bet juk laikas kažką keisti, tad kaip ten bus ar nebus, šoku į naujus vandenis, o ten jau matysim :-)
http://rokiskis.popo.lt/2010/09/04/maxima-viskas-apgalvota/
Prieš kelias dienas nusipirkom kepsnių Akropolio Maximoje. Kad mažiau galvot reiktų ir išsikept išsyk būtų galima. Esu pirkęs paruoštų kepsnių Norfoje, esu pirkęs Iki, esu pirkęs Rimi - visur būdavo tvarkoj. Aišku, gal ir ne taip skanu, kaip paties pasidarytas, bet kas ten žiūri, kai tingesys kamuoja...
Maxima čia buvo unikali: mano antra pusė, paragavusi iškeptos mėsos, pareiškė, kad matomai ši jau bus pagedusi. Aš su ja nesutikau - druskos kiekis buvo toks, kad mėsą, jau iškeptą, reikėjo vandenyje praplaut, kad bent įmanoma būtų suvalgyti. Tiek persūdyta mėsa negali sugesti. Sprendžiant iš skonio, kilogramui mėsos pridėta buvo bent pusė kilogramo druskos. O gal ir daugiau.
Taip, žinau, kad pats pirkau, pats ir durnas. Bet tiesiog noriu pasakyti, kad užveikia tokie bajeriai. Ir gal būt, mano brangioji išties ir buvo teisi - kad druskos pridėta tiek dėl to, kad mėsa jau bepradedanti gesti. Nežinau, ką galvot.
Lyg ir nebuvo sugedusi. Tiktai neįsivaizduojamai, nesuvokiamai persūdyta. Žinoma, kad nebuvo nieko tokio baisaus, kaip fotkėje. Aš čia ją tiesiog pasipiktinimui išreikšt įdėjau. Savo emociniam įspūdžiui, staigiai surišusiam Maximos prekės ženklą su nuostabiai sparčiai populiarėjančiu panašių dalykų kultu. Viskas atrodė normaliai, nesmirdėjo. Tik tas pojūtis, kad vietoj mėsos valgai druską...
Norit įsivaizduoti? Paimkit šaukštą druskos ir suvalgykit - tai bus maždaug toks pat skonis, kaip Maximos kepsnio kąsnis. Taigi, mieli brangūs Maximos veikėjai, siunčiu jums diarėjos spindulį. O pirmadienį gal dar ir inspekcijai atitinkamai paskambinsiu, kad gautų džiaugsmo iš patikrinimų. Aišku, kas nors tuo tarpu gali ir pasidžiaugt, kad tas suknistas Rokiškis gavo malonumo...
Straipsnis su visais komentarais perkeltas į
Maxima čia buvo unikali: mano antra pusė, paragavusi iškeptos mėsos, pareiškė, kad matomai ši jau bus pagedusi. Aš su ja nesutikau - druskos kiekis buvo toks, kad mėsą, jau iškeptą, reikėjo vandenyje praplaut, kad bent įmanoma būtų suvalgyti. Tiek persūdyta mėsa negali sugesti. Sprendžiant iš skonio, kilogramui mėsos pridėta buvo bent pusė kilogramo druskos. O gal ir daugiau.
Taip, žinau, kad pats pirkau, pats ir durnas. Bet tiesiog noriu pasakyti, kad užveikia tokie bajeriai. Ir gal būt, mano brangioji išties ir buvo teisi - kad druskos pridėta tiek dėl to, kad mėsa jau bepradedanti gesti. Nežinau, ką galvot.
Lyg ir nebuvo sugedusi. Tiktai neįsivaizduojamai, nesuvokiamai persūdyta. Žinoma, kad nebuvo nieko tokio baisaus, kaip fotkėje. Aš čia ją tiesiog pasipiktinimui išreikšt įdėjau. Savo emociniam įspūdžiui, staigiai surišusiam Maximos prekės ženklą su nuostabiai sparčiai populiarėjančiu panašių dalykų kultu. Viskas atrodė normaliai, nesmirdėjo. Tik tas pojūtis, kad vietoj mėsos valgai druską...
Norit įsivaizduoti? Paimkit šaukštą druskos ir suvalgykit - tai bus maždaug toks pat skonis, kaip Maximos kepsnio kąsnis. Taigi, mieli brangūs Maximos veikėjai, siunčiu jums diarėjos spindulį. O pirmadienį gal dar ir inspekcijai atitinkamai paskambinsiu, kad gautų džiaugsmo iš patikrinimų. Aišku, kas nors tuo tarpu gali ir pasidžiaugt, kad tas suknistas Rokiškis gavo malonumo...
Comments
Ir tik mirusieji su dalgiais stovi...
skaitymo režimas :)