Na... Nananana...

Taigi, kadangi jau pats suskaičiau naująjį Verslo Klasės numerį, tai rekomenduoju ir jums. Išties, tai pats geriausias Verslo Klasės numeris, kokį esu skaitęs, nuostabus tiesiog. Ir visai ne dėl to, kad tenai - ir mano straipsnis, o objektyviai. Žurnalas skirtas protingiems žmonėms.

O apie savo straipsnį laukiu atsiliepimų, jei jau perskaitėt :-) O kas neperskaitėt - marš pirkti žurnalo ir skaityt :-)

Kiaulių gripas, kiaulių gripas... Sako, kad kiaulės neturėtų jo bijoti, bet panašu, kad atvirkščiai - kažkokiu jau apsirgau...

O dar užsiregistravau Feisbuke ir atradau, kad pasirodo... ai, nesakysiu... Bet Lietuva maža... O visai nekokią nuomonę apie mane turintys LJ kolegos turi su manim bendrų pažįstamų ar dar artimesnių žmonių...

Tokia visiems pažįstama silkutė su virtomis bulvikėmis nereto dzūko namuose išvirsta stebuklu, kurio išskirtinumo jau ir pats šeimininkas nesuvokia - nebent koks atklydėlis, silkę telaikantis eiline, pigia ir menkai kam betinkama žuvimi. Tokių smulkučių silkiškų šedevrų greičiausiai nerasit niekur kitur, kaip tik Dzūkijos kaimuose - nuvertintą, pačių dzūkų besidrovimą maistą...

O išties gi silkė su virtom bulvytėm - tai tikras kulinarinis šedevras, su kurio paprastu subtilumu galėtų lygiuotis nebent priešingoj žemės pusrutulio pusėj gyvenantys japonai: šieji irgi valgo žalią žuvį, tik visgi jau visai kitaip paruoštą... Galvojat, kliedžiu? Ogi ne - tiesiog jūs šito dar neragavote. Arba nemokėjot valgyti. Paimkim silpnai sūdytos silkės puselę - riebią, varvančią nuo savo silkiškų taukų, paklokite ją ant lėkštės, tiesiog per vidurį, iš vieno šono paberkite karštų bulvyčių, o iš kitos - kelias skilteles pomidoro, porą marinuotų agurkėlių, šviežiai pamarinuotų svogūniukų, kelis balto sūrio gabalėlius, keletą šprotų ir dar šiek tiek vėžių ar krevečių.... Dar truputis riebų riebiausios grietinės - vat ir gatava.

Dabar gi atrėžiam silkės gabalėlį, ant jo truputį svogūno, padažom grietine, dar pasmeigiam bulvės kasnelį ir ragaujam - lyg ir įprasta? Bet įsiklausykit, kaip nubėga keli skirtingi skoniai: sūrus, aštrus, švelnus - ir visa tai šalta, o staiga - kontrastas iš karštos bulvės! Kai susikaupi į maisto rijimo ritualą - tąjį, kuris pas mus pakeičia rytietišką meditaciją, šitai sučiurlena, kaip tikra, vingri ir netikėta muzika. Ir štai jau imam kitą silkės gabalėlį, tačiau ant jo jau ne svogūnai, o marinuotas agurkas ir šprotas, ir vėl karšta bulvė - melodija visai kitokia... Ir štai jau vietoj silkės sūris, o ant jo - krevetės pora gabalėlių, o šie jau spurda, po svogūnais pasmeigti - ir bulvės karštas gabaliukas burnoj sugieda giesmę, o vėl - jau, vėl kitoks - svogūnas, silkė, pomidoras, ir vėl kontrastui bulvė, ir liejasi tie skoniai, kaip stygos - maisto ar tavęs paties glissando.... Švelni ir paprasta melodija, iš praeities... Ji pasibaigia - svarbu tik tai, kad liktų dar truputis noro, dar truputis alkio, kuris primintų...

Man rodos išprotėju, kai imu galvoti apie maistą. Aš stengiuosi nesvaigti, nesigilint, neatskleisti to, ką man tai reiškia - kažkas skoningai išskirtinio ir gražaus... Kaip dažnas mato akimis, kaip muziką kas girdi, taip man - tai skonis, skonis, maisto aromatas, stebuklingas ir vingrus, tegul ir paprastas, tačiau kontrastais ir gaidom plevenantis ir nešantis mane į tolimą stebuklų šalį... Atleiskit, aš užsimiršau...

Taigi, grįžkime prie mūsų silkės - tos paprastos, tačiau tokios išskirtinės... Dzūkiška silkutė visada turi dvigubą ašį patiekale: viena ašis - tai karštis, bulvės, kita gi - tai šaltis, siklė ir jos priedai. Kad silkė suskambėtų, kaip muzika, jai reikia papildinių, kurie su ja kontrastuotų, bet kartu sustiprintų jos skonį - aštrių, riebių, rūgščių ir baltymingų. Iš esmės - tai grietinė, kaip padažas ir baltymingi produktai (sūris, kitos žuvys, krevetės, etc.) ir rūgščios daržovės - tai agurkai, pomidorai, obuoliai (ir nesvarbu, kad vaisius - su silke - tai visvien daržovė!) ir žinoma, svogūnai.

Svogūnai reikalauja atskiro paruošimo - kai kas juos paverčia tokiu dalyku, kurį galėtum valgyt vieną. Tiesą sakant, kelis kartus mačiau, kaip šitaip paruoštus svogūnus tiesiog kirto mano antra pusė. Išies gi paprasta - plonais ploniausiais griežinėliais supjaustyt, pabarstyt druska, vos vos acto - ir palikt pastovėt 15 minučių. Bet daug smagiau, kai į juos įberi ir prieskonių - juodųjų ir kvapiųjų pipirų, cinamono, gvazdikėlių ar dar kažko, ko tik susigalvoji...

Ir taip - tą silkę reikia mokėt ir valgyti - dedant gabalėlius keleriopų tarpusavio kontrastų. Karščio, prėskumo, sūrumo, aštrumo, rūgštumo, šaltumo... Tada ir atsiskleidžia visa ta dzūkiškos silkutės iškalba...

Atsiprašau, kad pablūdau... Rašau jau visai, ką papuola, kas ant smegenų užkapsi...

Klausau Lietuvos Radiją - fantastiška laida kažkokia. Tarkuoja VSD per visus galus. Ir istoriją apie tai, kad kažkur Antaviliuose buvo laikomi teroristai, kuriuos kankino pririštus prie operacinių stalų. Ir sako, kad atrodo, jog yra ištisa grandinė susijusiųjų - ir Mečys Laurinkus, ir Valdas Adamkus, ir liūdnai pagarsėjęs Pocius, ir dabartinis Malakauskas. Ir jų padėjėjai, tokie, kaip Darius Jurgelevičius ir panašūs. Ir dar - generalinis prokuroras Algimantas Valantinas, kurio dėka, pasirodo, iki šiol dėl viso to neteisėtai laikytų teroristų reikalo netgi nepradėtas ikiteisminis tyrimas - nepaisant Dalios Grybauskaitės reikalavimų ištirti. Vertinimas vienas: CŽV į šitą reikalą sukišo tokius milžiniškus pinigus, kad dėl jų visas reikalas ir užsisuko - visa krūva aukščiausių vadovų gali būti susiję tarpusavy būtent tais piniginiais ryšiais.

Rašydamas apie archetipinį herojaus pavidalą Drąsiaus Kedžio istorijoje, galvojau, kad praeis metai-du, kol atsiras mitus primenantys pasakojimai. O pasirodo - viskas vyksta daug greičiau, atviriau ir ryškiau, nei būčiau galėjęs patikėti.

Taip, aš apie tą komiksą "Gynėjas Drąsius". Neturiu žodžių. Dar to betrūksta, kad poemos ir liaudies dainos atsirastų.

Man kuo toliau, tuo labiau nepatinka šita istorija. Ir labai įdomus valdžios elgesys, kuris, atrodo, net skatina mito augimą.

Kaip ir pernai, kaip ir užpernai - Helovynui - NE!

Nesąmoninga pseudošventė, skirta išimtinai verslo poreikiams tenkinti. Nieko bendra neturi nei su Lietuva, nei su mūsų tradicijomis. Reikalinga tik televizininkams bei visokių prekeivių poreikiams.

Amžiną atilsį LJ friendui, kurį senokai sekiau - pingwinas . Pašarvotas Alytuje, daugiau detalių - maumaz bloge - http://maumaz.livejournal.com/519938.html

Nors kol kas tai atrodo kaip nesąmonė, tačiau nesąmone kažkada atrodė ir galimas karas tarp Rusijos ir Gruzijos. Tikėkimės, kad to nebus, bet...

Paskutiniu metu pastebiu vis dažnesnius pasisakymus apie būsimą karą internete, ypač rusiškame. Marginalinėje Rusijos spaudoje tokie pasisakymai lenda į paviršių vis labiau - neseniai kažkoks rusų laikraštis išspausdino straipsnį apie tai, kad Ukraina esą ruošiasi užpulti Kubanę, tam kad apgintų ten esančius ukrainiečius. Vis labiau plinta ir gandai apie rusų armijos stiprinamą parengtį karo veiksmams, o bendri Rusijos ir Baltarusijos kariniai manevrai Ukrainos kontekste įgyja visai kitokį atspalvį. Rusijos pasų dalijimas Kryme - dar ryškesnis požymis, o ukrainiečių portretas, tapomas Rusijos propagandos - kuo toliau, tuo labiau neigiamas, tiesiog demonizuotas. Pradedant tuo, kad ukrainiečiai vagys, baigiant bandymais Juščenką pavaizduoti panašiai, kaip Saakašvilį - o iki kokio lygio buvo išpūstas pastarojo anekdotiškumas - vargu, ar verta kam nors pasakoti.

Galime prisiminti dar ir nesenus Rusijos prezidento Medvedevo laiškus Ukrainos prezidentui - po pastarųjų publikavimo kilo net tarptautinis skandalas. Arba galim pažvelgti paprasčiau, Rusijos TV "Vesti" akimis: šieji, transliuodami reportažus iš Rusijos apie švenčiamą valstybės vėliavos šventę, lyg tarp kitko įterpė reportažą iš Krymo - tarp įvairių kitų Rusijos sričių. Vargu, ar buvo užmiršta, kad Krymas yra ne Rusijoje - greičiau atvirkščiai: ir Krymo gyventojai, kuriems pridalinta Rusijos pasų, pratinami prie minties, kad jie gyvena Rusijoje, ir pačios Rusijos gyventojai pratinami prie minties, kad tai - Rusijos teritorija.

Šviežiai priimti Rusijos įstatymai, pagal kuriuos šioji gali panaudoti savo karines pajėgas ir savo užsienio kontingentų gynybai, ir piliečių gynybai, ir netgi pasilieka teisę panaudoti branduolinį ginklą - atrodo, kaip natūralus tyliai ruošiamos ekspansijos žingsnis. Abejoju, ar Rusija branduolinį ginklą panaudotų, tačiau vėzdu, atgrąsančiu Ukrainą nuo kontrpuolimo ir priverčiančiu ją išimtinai tiktai gintis - tai puikiausiai gali tapti.

Galų gale apie istorinį kontekstą: Gruzija matomai tapo paprasčiausiu bandymų lauku - Rusija įsitikino, kad NATO bei Europos Sąjunga apsiribos kalbomis, kad ir kas bebūtų daroma.

Taigi, dabar belieka laukti provokacijų - kada Rusija pradės šaukti apie karinių bazių Kryme užpuolimus bei pažeidžiamas Rusijos piliečių teises.

Aš nežinau, kas tai per tokia "aitrioji paprika (čili)", kurios prieš kažkiek laiko nusipirkau, bet supylus visą pakelį į lėkštę, jinai tik šiek tiek tedegina... Fufelį pardavinėja ta "Saldva", tikrą fufelį.

Vakar kaip tik porą valandų prašnekėjom apie politiką su vienu ekstra lygio procesų specialistu. Ir bešnekant, jis manęs paklausė - "o visgi, ar negali būti taip, kad jie paprasčiausiai elementarūs durniai, visiški, žemo lygio durniai?".

Šiandien išgirdau, kad Kubilius pareiškė, kad pedagogams atlyginimai mažinami per mažai... Taigi kokiu debilu reikia būti, kad labiausiai nukentėjusią grupę, kuriai dėl programų sutraukimo pajamos jau krito veik ketvirčiu, ir kuri dar prie Kirkilo, gerymečiu rengė streikus dėl to, kad atlyginimai vambzdiec, kuri ir dabar rengia mitingus, bandyti šitaip atgrąsinti nuo protestų? Žinutė juk aiški - "jei triukšmausit, sumažinsim atlyginimus dar labiau".

O dar, apie tą absurdišką pseudonacionalinį pseudosusitarimą - nors buvo skelbiama, kad su verslu tariamasi, turiu patikimų duomenų apie tai, kad su didžiausiu Lietuvoje mokesčių mokėtoju išvis nebuvo netgi bandoma ką nors kalbėt. O apie profsąjungų susitarimus, esą jos sutinka su viskuo mainais į tai, kad su jomis bus tariamasi dėl darbo santykių reguliavimo - čia išvis šakės: Vyriausybė negali nesitarti su profsąjungomis trišalėje taryboje.

Užtat taip - sutaupius kelis šimtukus tūkstančių iš visokių seiminių absurdų, prireikia trejeto milijonų vandens patrankoms. Tai kažkas jau kalba, kad būtent toms vandens patrankoms ir didinamas Sodros mokestis. Soc. rūpyba, kaipgi! :-) Ir tai kada - kaip tik rengiamo praeitų metų riaušininkų teismo fone :-)

O Kauno prokurorai skelia toliau - pasakoja apie organizuotus mafukų bandymus rengti neramumus, esą čia jie šitaip prieš prokuratūrą kovoja. Sugebėjo netgi krūvą laiškų išsiuntinėt kur papuola apie tai :-) Kaip ten Malibas sako - pyzė kazė autobazė.

Mane, kaip rusai sako, kalbasina, kai paklausau naujienų... Man rodos, kažkokiam haliūnikų pasauly gyvenam...

Panašu, kad metų laiko užteko tam, kad Andriaus Kubiliaus vyriausybė po truputį ima suprasti realybę. Tą rodo besikartojantys pasisakymai, nukreipti prieš bankus. Tai ir tas naivus Kubiliaus surengtas bankų pabarimas, ir Ingridos Šimonytės įvardintas faktas - kad bankai kaip reikiant prisidėjo prie burbulo (kadangi kontekste kiti prisidėjusieji neminimi, galime perskaityti tarp eilučių: bankai - pagrindinė vietinio burbulo priežastis), ir tai, kad bankai išveža pinigus iš Lietuvos į Švediją - atitinkamai ir toliau žlugdydami ūkį.

Nuostabiai entelektualiai čia nuskambėjo Dalios Grybauskaitės atsakas: "bankai neišveža pinigų iš Lietuvos, nes gali vienu mygtuko paspaudimu juos sugrąžinti". Per metus iš Lietuvos išvežta apie 4mlrd. litų - t.y., veik po vidutinį mėnesinį atlyginimą gyventojui. Tai yra faktas. Grybauskaitė, bandydama jį paneigti, atrodo, kaip nyki (cenzūruota). Man tai primena kažkada jos išsakytą panašaus entelektualumo pareiškimą apie tai, kad Lietuvoje neigiamo mokesčių padidinimo lygio nėra, nes prekės parduotuvėse atpigo.

Bėda čia ta, kad Dalia Grybauskaitė turi rekordinį visuomenės palaikymą. Matyt iš to, kad sugeba gerai tvarkytis savo PR. Šimtadienio proga veik visa spauda isteriškai rėkia apie tai, kad jos veikla vertinama gerai, o klaidų ji ligšiol nepadarė. Galiu čia tik priminti apie tuos 70 procentų  lietuvių vežėjų Rusijoje, kurie pačios Grybauskaitės palaiminimu buvo tiesiog užrišti, nei nepabandžius kažko daryti. Grybauskaitės ligšiolinis vangumas, pertvarkant saugumą - irgi simptomatiškas.

Taigi... Jei Kubiliaus vyriausybė rodo pirmus (tegul ir silpnokus) sveiko proto grįžimo požymius, Grybauskaitė vis ryškiau rodo veiksmų stagnaciją. Manyčiau, šios prezidentės scenarijus gali išvirsti į kažką paradoksaliai tarpinio tarp Adamkaus ir Pakso. Tfu tfu tfu...

Paklausiau per Lietuvos Radiją interviu su Betingiu - Kauno vyriausiuoju prokuroru, vienu iš tų, kas lyg ir atsakingi už visą tą pedofilijos skandalą. Tai fantastika: jis pareiškė, kad viskas buvo tiriama gerai, operatyviai ir t.t., o paskui, į interviu pabaigą, užsidegęs ėmė visokiomis teisinėmis formuluotėmis plūsti interneto komentatorius (pagal laikrodį kiek pažiūrėjau - ištisinis pusantros minutės epitetų srautas), kurie kėlė visokias versijas, skelbė jiems žinomus duomenis apie bylą ir pareiškė, kad viskas jau perduota policijai, kad atitinkami asmenys būtų identifikuoti ir imtasi prieš juos priemonių.

Manyčiau, bėda smegenyse.

Taigi, visus kas ne friendai, dabar mano žurnale kamuos kapčos visokios, kurios reikalaus įvesti kažką ten, kad atpažint galėtų, jog jūs nesate botas. Nes jau užkniso trinti visokias pimpalų reklamas.

Pagalba nuo seksualinės prievartos nukentėjusiems vaikams - nereikalinga. Vienintelė Lietuvoje specializuota organizacija, padedanti pedofilijos aukoms ir jų tėvams grįžti į normalų gyvenimą - VšĮ "Vaiko namas", per šiuos metus buvo priversta tris kartus (!!!) sumažinti darbuotojų skaičių - dabar čia teliko keli vaikų psichologai. Dėl visiško finansavimo nutraukimo iš valdžios, nuo ateinančių metų įstaiga daugiau nedirbs.

Informacija apie numatomą uždarymą - ne gandas, o tiesioginė. Įstaigai neliko pinigų. Viskas.

Ir dar - Drąsiaus Kedžio bylos atvejis - ne unikalus. Netiesioginėmis žiniomis, Lietuvoje yra dar mažiausiai keletas panašiai užvilkintų pedofilijos bylų, kuriose figūruoja įvairūs pareigūnai, politiniai veikėjai ir pan.. Tik apie jas nekalbama: prokuratūros pačios neskelbia, o aukų tėvai - nesiviešina.

Ačiū tau, miela valdžia, už mūsų vaikus!

Štai toks vat straipsniukas apie vadybą ir komunikacijos problemas. Menki informacijos iškraipymai didelėse įmonėse tampa tikrų katastrofų priežastimi. Problema fundamentali ir neišsprendžiama, nors kovos su ja būdų - gyvas velnias.

Prašom - http://www.itsm.lt/index.php/Main/Katastrofi%C5%A1ka_problem%C4%97l%C4%97

Via ka3ahoba_lt :-)

Kubilas gi kažkaip paskelbė, kad DU lėšų mažinimas gali būti daromas kiekvienos organizacijos savo nuožiūra - ar mažinant atlyginimus, ar mažinant etatų skaičių. Kaip jie tai realybėje padarys - aišku irgi klausimas, juolab kad visa ta rangų sistema niekur nedingsta. Bet gal menkutis šviesos spindulėlis neužges. Naiviai viliuosi, kad šitai yra proto saulėtekio požymis konservatorių galvose.

Jau eilę metų kalbama apie kartelinius pienininkų susitarimus - tą rodo ir Europoje rekordinis skirtumas tarp supirkimo ir pardavimo kainų ir žemiausios visoje Europos Sąjungoje pieno supirkimo kainos išvis. Natūrali dusinamų ūkininkų reakcija - jei jau neišeina išsimušti normalesnių supirkimo kainų, steigti nuosavą kooperatyvą. Ir čia jau karteliška reakcija visame gražume: gamyklų atstovai apkaltina ūkininkus, kad dėl kooperatyvo bus uždaryta bene keliolika pieno perdirbimo gamyklų ir atleista 3000 žmonių ir dar negana to, šitai sukels 250 milijonų nuostolio.

Eina peklon. Vat kur galėtų valdininkai gebelsiškos propagandos pasimokyt.

Tarp kitko, kuo atvejis įdomus - tai tuo, kad demonstruoja, jog tam tikrais atvejais, netgi esant akivaizdžiai konkurencijai, savireguliacija elementariai neveikia.

Pajamų pasiskirstymas pagal gyventojus visame pasaulyje, taip pat - ir Lietuvoje, daugmaž atitinka 80/20 taisyklę, kitaip tariant - Pareto dėsnį. Kitaip tariant, 80 procentų pajamų priklauso 20 procentų gyventojų. Ir dar daugiau: pas tuos 20 procentų turtingųjų - irgi toks pat pasiskirstymas - jų tarpe 80 procentų pajamų vėlgi gauna 20 procentų turtingiausiųjų. Ir t.t.

Tarus, kad iš GPM per metus gaunama 5mlrd (man kažkodėl nepavyko greitosiomis rasti statistikų, tad skaičius - prielaidinis), tai reikštų, kad 4 mlrd. sumoka ~600.000 pasiturinčių žmonių, o iš jų - 3,2mlrd sumoka ~120.000 turtingesnių, o iš jų 2,5mlrd (t.y., pusę viso Lietuvos GPM) sumoka ~24.000 turtingiausiųjų.

Taigi, saikingai padidinus GPM turtingiausiems (ir nesukeliant jiems baisių bėdų), pusė finansinių problemų išsispręstų. Na, tuo pačiu visgi reiktų ir regresinius mokesčius nuo IDV nuimti ir mokestinį/biurokratinį barjerą pašalinti - tuo pačiu galima būtų išspręsti neturtingųjų problemas, sukuriant jiems darbines pajamas vietoj finansavimo.

Dar prie viso to galim prisiminti absurdiškus keliakartinius mokesčių mokėjimus-grąžinimus-mokėjimus-grąžinimus bei suskaldymą į mokesčius ir "nemokesčius" (sodras), pseudoskaidymus, kur atseit dalį moka darbuotojas, o dalį - darbdavys, klaikius sudėtingumus ir t.t. - šitai sutvarkius, pinigų kursavimas, manyčiau, paspartėtų bent kokiais 10 proc., o tai reikštų 10 proc. išaugusias valstybės pajamas iš visų mokesčių, kokie tik yra. Vien iš PVM gautųsi ištisas milijardas per metus.

Mane stebina tai, kad berods Šemeta (ar man atmintis meluoja?) buvo autoritetingai pareiškęs, esą jie atliko skaičiavimus (įdomu, kokius?) ir nustatė, kad progresinių mokesčių įvedimas nepagerintų nieko. Darykitės išvadas patys :-)

UPD.: gerasirdis daro skaitinę korekciją: LT sklaida yra Gini 0,34, tai reiškia netoli 70/30 pasiskirstymą (tingiu skaičiuot tiksliau, bet kiek pabandžiau primest - visgi lyg ir artimesnis santykis, nei 65/35. Nors realiai nežinau net, gan keblu skaičiuot, o tingiu). Taigi būtų taip: iš 5mlrd 3,5mlrd sumoka maždaug milijonas žmonių, o iš šių - 2,45 mlrd. sumoka kokie 330 tūkst., o iš jų - apie 1,7mlrd sumoka apie 100 tūkst.. Kreivė aišku gerokai plokštesnė, nei pirmo pavyzdžio atveju, bet progresija matosi kuo puikiausiai.
Antra korekcija, artinanti santykį prie 80/20 santykio, susiveda į NT, akcijas ir pan., kur viską išspręstų turto mokesčiai.